ji.

Cigaretė po cigaretės.

 Perregimi dūmai įsisupa į plaukus.

 Pavargusios rankos.
Svyra tyliai į žemės tamsą.
Purvinos mintys.
Nuplaunamos švęstu vandeniu.
Nueitas kelias.
Pamirštamas ir uždaromas tyliai širdy.
Laimingos akimirkos.
Sugula lyg dulkės ant skruostų.
Vyno butelis.
Tiesiog geriamas
Revoliucija galvoje.
Bando kabintis už paskutinio plūduro.
Ji.
Ji tiesiog ateina.

Sapnai.

Ar androidai sapnuoja elektrines avis?

Sielos veidrodis*

Sėdu prieš sielos veidrodį. Peteliškės mano sieloj šoka valsą, o vabalai groja maršą..  Viskas būtų gražu, jei nebūtų išpuvę. Bandau surinkti viską kas kvepia, spindi ir paslėpti tvaiką, šiukšles, netvarką. Bet aš ne tokia.
Grožis čia tiesiog nelimpa.
O kažkada mano siela akindavo. Joje vabalai dar negrojo maršo ir peteliškių buvo daugiau..
Ir kas kaltas?
Ar tai piktas kaimynas per naktis grojantis pianinu ir neduodantis ramybės? O gal.. gal tai ta moteris prakeikus dėl užkliudyto pirkinių maišo. Gal vos nepartrenkusi mašina?
Gal.. Gal.. Gal..
Tai negaliu būti aš pati ir mano bėdos. Kiti dėl viso to kalti.
Jaučiu kaip viskas byra į šipulius. Galbūt taip buvo lemta? Taip reikėjo?
Nežinau.
Jaučiu kaip prie ausies tyliai pasigirsta žodžiai: tai tu kalta.
Ar tai buvo mano ego, aš nežinau.
Žinau, kad nuo to vakaro daugiau savo sielos nebemačiau.

Ji išėjo, o aš likau gulėti vietoje.
Daugiau niekas nebešnabždėjo man į ausį ir niekada nebemačiau šokančių peteliškių...

                           

Tavo lūpų kampučiai, ruduo ir jazminų arbata.

Mergaitė sėdėjo ir gėrė jazminų arbatą, kurioje šoko drambliukai. Ji gėrė paskutinius rudens kvapus, saulės spindulius, tavo lūpų kampučius. Staiga tu paėmei jos ranką ir ji pradėjo tirpti. Ji tirpo nuo pirštų galiukų ligi pat girgždančių durų, šaukiančio vaiko, važiuojančio troleibuso, tavo skruostų duobučių.  Mergaitė tirpo ir bėgo gatvėmis, namų stogais, parduotuvių prieangiais... Tirpdama ji palietė kiekvieną tavo kūno kertelę ir paskutinį kart įsisupo tuose lūpų kampučiuose, kuriuose tilpo visa kas gera.
 Gatvėjė šlavėjas dar bandė surinkti jos gležną kūną ir paleisti jį pavėjui, bet skubantis žmogus tik paspyrė jos trupinius, benamis šuo nulaižė mergaitei skruostus, mašina sumaišė ją su rudeniniais lapais, o vėjas ėmė ir nupūtė.
Mergaitė pagaliau pavirto išsvajotuoju rudeniu, o atėjus žiemai ji tik miegojo tavo lūpų kampučiuos. Tu net nejausdmas jos šilumos ir toliau gėrei jazminų arbatą, kurioje šoko drambliukai. Ruduo taip ir baigėsi, o tu vis sėdėjai ir gėrėjais.

Sapalionės

Lapų šnabždėjimas -
sielų kalbėjimas.
Nutraukiu baisią tylą,
rankos staiga nusvyra..

Galbūt jau miriau.
Galbūt antrą kartą gimiau.

To visada norėjau.
Deja, šnabždėti nesugebėjau.
Imu ir nutraukiu tylą,
lūpos staiga pravyra.

Kaip buvo toliau,
iki šiol nesupratau...

Pakalnutės ir vėl vėl vėl.

Kai aš numirsiu,
imkit ir pamirškit.
Tik pakalnučių
nuo kapo nenurinkit.

Gal aš jau mirus,
bet vis dar čia.
O pakalnutės
dar žydi manyje.

Mylėjau ir mylėsiu.
Jus. Mus. Visus.
Žydėsiu pakalnutėm
visus visus metus.

Ačiū ačiū ačiū.
Dėkoju sau ir tau..

Jausmai ir ir ir..

Giliai įkvėpiu ir iškvėpiu. Turiu tiek daug pasakyti, bet tai užtruks. Visus tuos jausmus turiu sutalpinti į žodžius, sakinius. Tai lyg visas neaiškias ir naujas natas paversti garsu, muzika. Jūs prašote beveik neįmanomo, bet tai naujas iššūkis man. Vėl turėsiu perlipti per save ir savo antrąjį ''aš''. Eilinį kart turėsiu susipykti su savo vidumi, bet viso to pabaigoje, aš sužydėsiu. Mano kūna apims jausmas, kurio nereikia sprausti į rėmus. Jį reikia pajusti pačiam..

Kartais klausiu savęs: ar nebūtų papraščiau, jei jausmus galėtume surūšiuoti ir sudėti į stalčius?
Bet tai užtruktų taip ilgai.. o ir stalčių neužtektų. Geriau jie tebūna išsimėtę ir be pavadinimų, kuriuos mes mėgstame dėti kiekvienam daiktui.

Tiek daug jausmų dar vis stovi užrakinti ir uždaryti už begalės durų. Su kiekviena diena atsiveria vis naujos durys ir galimybės. Su kiekvienu nauju jausmu kyla sumaištis ir nauji klausimai niekam.

Jausmai ir ir ir..
Šiandien per daug.

Perskaitytos knygos*

Vis kartojau, kad skaitau skaitau skaitau skaitau skaitau.
Spalis praėjo ir aš pasidalinsiu su jumis ir savimi viskuo.

''... pažinti ką nors iki galo - reikštų pažinti patį save.,,
Viljamas Šekspyras. Hamletas.

''...nėra egoistiškesnio akto už žliumbimą kam nors mirus. Taip, chebra, tada gailimasi tik savęs!,,
Jurga Ivanauskaitė. Mėnulio vaikai.

,,Štai kokia mano paslaptis. Ji labai paprasta: matyti galima tik širdimi. Tai, kas svarbiausia, nematoma akimis. ''
Saint Exupéry, Antoine de. Mažasis princas.

"Aš nekenčiu"... Ji atsiduso -
Ir tuoj pridūrė: "Tik ne jūsų"."
Viljamas Šekspyras. Sonetai.
 

"Beatriče, jei mes, kaip tie eskimai, turėtume penkiolika būdų pasakyti "myliu tave", dėl tavęs pavartočiau juos visus"

Alessandro D'Avenia. Balta kaip pienas, raudona kaip kraujas.

''Ne, ji nebūtų mirusi, tačiau nebegyva.,,

''Tapyti, kol apsipilsi krauju arba krisi negyvas!,,

''Aš pašokau ant kojų, nustėrau - mano draugai buvo sužydę pakalnutėmis.,,

Jurga Ivanauskaitė. Pakalnučių metai.

''Niekur yra ne teritorija,
o skylė tarp dviejų žodžių...,,
Jurga Ivanauskaitė. Odė džiaugsmui.

''Tik -- be -- pročiams!,,
Hermann Hesse. Stepių vilkas.

Į šias knygas įdėjau dalį savęs.
Esu laiminga..

Lapkričio 1*

Tiek daug šviesų, bet man baisu
Tiek daug laiko, bet čia tylu.
Negaliu nekęsti, negaliu ir mėgti.
Darosi sunku, koktu, deja gyventi turiu.
...
Orlova diktuoja veiksmus.
Galvoju, bet negaliu.
Nedrįstu ir nenoriu.
Nei šiandien, nei vakar, nei rytoj.
...
Aš negaliu.
Niekada negalėsiu.
Nes visada mylėsiu.
Norėsiu.
Nebus taip, kad nenorėčiau.
Visada gyvensiu, kad ir kentėsiu.
Tiesiog šį vakarą sunku.
Rytoj bus džiugu ir ramu.

Aš ir tu.

Mes visi iš ten kažkada bėgome.
Supomės begalybės supynėse.
Pynėme ilgas laiko kasas.
Stovėjome vietoje ir tikėjome.
...
Aš kalbėjau tau poezija.
Tu piešei man savo viziją.
Norėjau čiupti tavo ranką ir bėgti iš ten.
Bėgti į laukus ir pievas.
Norėjau, kad sužydėtume pakalnutėmis ir mirtume.
Aš ir tu.
...
Bėgome pakalnučių pievomis.
Geltonos peteliškės virš mūsų suko ratus.
Kritome į pievą ir stebėjome spalvas.
Aš taip norėjau.
Taip svajojau sužydėti ir mirti.
Ne bet kur, bet čia ir su tavimi.
Aš ir tu.
...
Žmonės kalbėtų apie Mus.
Du bepročius, kurie mirė sužydėję pakalnutėmis.
Mūsų kūnai būtų įaugę į pievą.
O peteliškės suktų ratus.
...
Aš ir tu...

Mažasis princas*

- Žinoma,- tarė lapė.- Tu man dar esi berniukas, panašus į šimtą tūkstančių 

kitų berniukų. Ir tu man nereikalingas. Ir aš tau nereikalinga. Aš tau esu lapė, 

panaši į šimtą tūkstančių lapių. Bet jei tu mane prisijaukinsi, mudu būsime 

vienas kitam reikalingi. Tu man tada būsi vienintelis pasaulyje. Aš tau būsiu 

vienintelė pasaulyje.

Štai kokia mano paslaptis. Ji labai paprasta: matyti galima tik širdimi. Tai, kas svarbiausia, nematoma akimis. 

Jeigu suaugusiems sakote: "Mačiau gražų rausvų plytų namą su snapučiais palangėse ir balandžiais ant stogo...",- jie neįstengia įsivaizduoti to namo. Jiems reikia sakyti šitaip: "Mačiau namą, kuris kainuoja šimtą tūkstančių frankų." Tada jie sušuks: "Koks gražus namas!"

Saint Exupéry, Antoine de. Mažasis princas.

Akys.Akys.Akys.

Tavo akyse aš paskęsti galėčiau.
Iš jų arbatą gerti norėčiau.
...
Tavo akyse aš liūdesį skandinčiau.
Ir rūke dainų žodžius talpinčiau.

...
Tavo akyse aš ramumą atrast galėčiau.
Tuopų viršūnėse paukščiu pavirst norėčiau.
...
Akys. Akys. Akys.
Tavosios akys.
Gražu.
Graudu.
Vienu metu.

Aguona*

Tarp traukinių bėgių aguona žydėsiu.
- A.Orlova.

Knygos. Knygos. Knygos.

Raidė po raidės.

Pildomas sąrašas.
Sąrašas knygų, kurias privalau perskaityti.
Raidė po raidės.
Ir žodis 'privalau' nė kiek neįpareigoja.
Kodėl.
Knygas aš dievinu.
Atlošiu galvą ir jaučiuosi lyg mėnuly.
O tada žmonės klausia kaip ir kodėl?
Tu pasikeitei.
Knygos. Knygos. Knygos.
Graužiu save, kad dar tiek daug neperskaičiau.
Bet aš perskaitysiu.
Visą tūkstantį.

Nesvarbu kiek tai truks.
Maitinsiuos kiekvienu žodžiu, sakiniu, lapu.
Raidė po raidės.
Aš laiminga.

Nejaugi aš išprotėjau.

Žinai... Tai lyg beprotybės karuselė proto ribose.

Tu rašai, o aplinkiniai bando tam sutrugdyti.

Jie kiša tau į galvą lėkštą muziką, kuri dar ilgai skambės tavo galvoje. Sunku.
Kam kalbėti, jei nusikalbi.
Nereikia.
Geriau patylėti. 

Ir ta muzika...
Man reikia išsivemti.
Leiskite. Prašau.
Jūs man neleidžiate. 

Kodėl. Kodėl. Kodėl.
Nenurodinėkite man kaip gyventi.
Aš negaliu būti kaip jūs.
Aš 'kitokia' ir neaiškinkite, kad nesuprantate žodžio 'kitoks'.

Nes aš suprantu, jūs taip pat.

Viskas. Eikite lauk.
Tuoj drėbsiu savo mėšlą jums į veidą.
Veidą, kuris man jau įkyrėjo.
Ir vėl. Jūs pradėsite išsigalvoti nebūtus dalykus.
Tai ne apie jus. Tai apie kitus.
Užtenka. Nebesigilinkite. Prašau.
Tai lyg beprotybės karuselė ir jau nebe proto ribose.

Bevardžio rūmai ten kažkur.

Miško glūdumoj,
Aš drūgeliu dainuoju.
Skauda.
Spaudžia.
Stumia.
Rankos iš bevardžio rūmų.
...
Noris vemti, rėkti, verkti.
Laikas tiksi, nepabėgsiu.
Skauda.
Spaudžia.
Stumia.
Rankos iš bevardžio rūmų.
...
Gelbėkit mane, padėkit.
Tuoj krauju dainuot pradėsit.

Muzika turi spalvą*

Muzika turi spalvą.
Ji visokia.
Kokios tik nori.
Pas mane jos pilni stalčiai.
Žalios.

Baltos.
Imk ir valgyk.

Grūsk į kišenes. 

Daryk ką nori.

 

Mano pirštų galiukai*

 

 

Įtempi mano gyvenimo stygas.
Aš jomis vaikštau.
Pirštų galiukais.
...
Vienas.
Du.
Trys.
Mano pirštai nuslysta.
...
Įtempi mano gyvenimo stygas.
Aš einu toliau.
Vėl pirštų galiukais.
...
Vienas.
Du.
Trys.
Kraujas srūva.
Mano pirštų galiukais.

Niekas*

Niekas negali būti kažkuo.
Nes tai nebebus niekas.

Iš serijos: aš esu kitokia*

Taip taip.
Ir vėl

Mano rudeniniai lapai mėlyni.
Ir taip.
Jie nėra žali.
Geltoni.
Raudoni.
Jie mėlyni.

Visai kaip mano kraujas.
Nes tiesiog.
Tai man sako vidus.
Ne akys.

Nupirkite man tylą*

Tyla..
Tyla garse.
O gal.
Gal garsas tyloje.
Tiesiog tyla.
...
Taip norisi nusipirkti tą tylą.
Taip norisi ją pagarsinti.
Pagarsinti kiek eina.
Nieko negirdėti.
Nes ausyse vyrautų tyla.
Tyla garse.
O gal.
Gal garsas tyloje.
Tyla..

Kodėl atrodo tau kažkas kitaip?

Atrodo? Ne, aš nežinau ,,atrodo":
Yra taip! Ir ne vien tamsus apsiaustas,
Ne iškilmingas apdaro juodumas,
Ne atdūsiai krūtinės prislėgtos,
Ne akyse plačiai ištvinus upė,
Ne sielvartingai iškraipytas veidas
Ar kitos skausmo formos - ne, ne jos
Mane parodo. Tai tiktai ,,atrodo'';
Tiek galima ir suvaidint. Bet tai,
Ką aš jaučiu, yra many - tikrai,
O visa kita - gedulingi apdarai.

Nes taip sunku buvo laukti.
Matyti šią knygą ant stalo.
Jos neliesti.
Aš negalėjau palaukti.
Tad mano rankos užimtos.

Verčiu aš puslapius gelsvus.
Užuodžiu skanų knygų kvapą.

Tiesiog nuostabu.

Ačiū*

Aš pasidalinsiu tuo su jumis.
Nes jūs esate.
Tiesiog jūs. 

Jūs skaitote.
Jums esu dėkinga.

...
Dar trūksta.
Bet tiesiog.
Nereikia.

'Lauryna'

Taip ir ne kitaip*

 

Negyvenkime klausimais 'kas jei?'
Tiesiog gyvenkime.
Tiesiog būkime.
Tiesiog matykime.
Tiesiog girdėkime.

Rytoj aš sėdėsiu su Čiurlioniu.*

 

Žmogui vienui vienam būna tvanku, ankšta ir tamsu. Žmogaus siela neturi sparnų primygti nuosavam „aš”. Sunku jai tada, bet kuo plačiau sparnus išskės, kuo didesnį ratą apsuks, tuo bus lengviau, tuo laimingesnis bus žmogus. M.K.Čiurlionis
...
Rytoj aš sėdėsiu su Čiurlioniu.
Mes gersime arbatą.
Kalbėsime apie sparnus.
Didelius ir mažus dalykus.

Laukiame atostogų su Hamletu*

Atostogos jau taip greit..
Mano namai pakvips arbata su citrina.
Hamletu ir kitomis knygomis.
Nudrožtais pieštukais.
Filmais, kuriuos trokštu pamatyti.
Gera muzika.
Pokalbiais su savo vidumi.
Ranka rašytais laiškais.
Galiausiai rudeniu, kuris atėjo taip netikėtai.
Atostogos jau taip greit..

Kitokia aš*

Visada žinojau, kad esu kitokia..
Mano dangus žalias.
Jūsų mėlynas.
Neklauskite kodėl.
Taip tiesiog yra.

Apgailėtini žmonės*

Kalbi apie sąžiningumą.
Tuo pačiu mokai meluoti.
Apsispręsk.

Viskas*

Atsibodo..
Atsibodau sau.
17 įrašų.
Visi vienodi.
Tai nėra taisyklės.
Tiesiog.
Tokios mano mintys.
Banalios.
Visos vienodos.
Neturinčios prasmės.
Tuščios.
...
Reikia pailsėti.
Pasisemti naujų minčių.
Bet taip neina.
Kitokių minčių nenusipirksi.
Ir niekur nerasi.
...
Reiktų liautis.
Viską užbaigti.
Bet kažkas viduj neleidžia.
Pasiliksiu tai sau.
Kovoti su savo vidumi sunku.
Tai vargina.
Palieku viską.
Taip, kaip yra.
Kolkas.
Atsibodo..

Galbūt*

Vienatvė..
Galbūt jau supratau.
Pirmadienis.
Antradienis.
Aš vieniša.
...
Mane supa begalė žmonių.
Dėje.
Širdy tuštuma.
Kažko trūksta.
Esu neužbaigta.
...
To žmogaus.
To, kurio man reikia.
Jo nėra.
...
Nežinau dar kas jis.
Kur jis.
Vaikinas
Mergina.
Žinau, kad reikia.
Trūksta.
Tiesiog.
Vienatvė..

Ar pameni*

Ar pameni..
Ar pameni tu mus.
Mažus.
Kvailus vaikus.
...
Ar pameni visus kvapus.
Visus saldžius.
Dar vaikiškus.
Šiltus.
...
Ar pameni..
Ar pameni žodžius.
Visus mano tartus.
Šauktus.
...
Ar pameni tu mus.
Mažus.
Mylinčius vaikus
Ar pameni..

Nes neklausk*

Nes..
Nes tu manęs vėl klausi.
Nes aš tau vėl atsakau.
Nes atsakau neatsakydama.
Nes kodėl aš turiu būti kažkuo kitu.
Nes kodėl viskas turi būti taip.
Nes kodėl negaliu būti savimi.
Nes kodėl manęs nepripažįsti.
Nes kodėl dalykai negali būti dalykais.
Nes kodėl aš negaliu būti aš.
Nes kodėl tu taip.
...
Nedaryk taip.
Neklausk manęs.
Nes..

Klausimai*

Klausimai..
Kokie jie pas mane.
Kodėl jie tokie.
Ar aš žinau atsakymus.
Galbūt per daug gilinuosi.
Gal geriausia nebūti iš vis niekada.
...
Kodėl tylos garsas toks gražus.
Kodėl vaikystės stogai gražiausi.
Kodėl vaikystė baigiasi.
Kodėl lietaus kambarys
Kodėl turi lyti.
Kodėl turi degti.
Kodėl turi verkti.
Kodėl aš esu.
Kodėl tu gyveni.
Kodėl.
Klausimai..

Šiandien*

Šiandien..

Šiandien aš lengva kaip pūkas.
Pilna energijos.
Su didele šypsena veide.
Su muzika namuose.
Su dideliais norais.
Ir didelėmis viltimis.
...
Reikia tiek ne daug.
Keleto žodžių.
Apkabinimo.
Šypsenos.
Pasitikėjimo.
Ir tu vėl tas laimingas žmogus.
...
Nesižvalgysiu kas buvo vakar.
Nesižvalgysiu kas bus rytoj.
Dabar yra gerai.
Šiandien..

Eglė*

Eglė..
Akimirką laiminga.
Besišypsanti.
Besijuokianti.
Kalbanti be sustojimo.
Sapaliojanti visiškus niekus.
...
Nušvitimas.
Eglė viena.
Niekas nesiklauso ką ji kalba.
Niekas nepagalvoja ką ji šiuo metu veikia.
Niekas nesidomi.
Jiems nerūpi.
Jie sugeba atverti savo laimę.
Dėje.
Ja nesidalina.
O aš.
Eglė..

Viena daina*

Viena daina..
Ką su ja daryti.
Dėti mintis.
Svajones.
Norus.
Blogas mintis.
Karčias ašaras.
Baisiausius išgyvenimus.
...
Viena daina.
Atrodo tiek ne daug.
O jeigu aš būčiau tas lietaus lašas.
Tas paskutinis mamutas žemėje.
Tas baltas takas.
Tie raudoni nukraujuojantys lapai.
Bet visa tai nesvarbu.
Nes tik viena daina.
Į kurią aš krausiu visą save.
Visas savo mintis.
Viena daina..

O tu pabandyk*

O tu pabandyk..
Pabandyk man nupiešti

Gyvenimą
baltą

juodą

savo svajones

didžiausius norus

troškimus

muziką

tylą

pelenus

mirtį

...

Nupiešk man visą tai mintyse

sapnuose

žodžiuose
O tu pabandyk..

 

Netvarka viduje*

Netvarka viduje..

Viskas išmėtyta.

Daug pasiklydusių.

Naujų jausmų.

Stalčių jiems trūksta.

Kortelės su jų pavadinimais neuždėtos.

Kažko lyg ir tūksta.

Niekas neieško.

...

Viskas palikta kaip yra.

Laukiama kol vidus susitvarkys pats.

Duodama laisvės.

Atsiribojau nuo savo pačios vidaus.

Jis manęs nebeklauso.

Viską griauna.

Reikia tik laiko.

Netvarka viduje...

Langai*

Langai..

Langai į prarają.

Langai į praeitį.

Lauką.

Tylą.

Tuštumą.

Meilę.

Laimę.

Kur eiti renkiesi pats.

Kelio atgal gali nebelikti.

...

Išdužę langai.

Purvini.

Pilki.

Juodi.

Langai į nieką.

Supras tik mažuma.

Langai..

Žmogus*

Žmogau..

Nežinau kodėl žaviuosi tavimi.

Kuom tu mane trauki.

Tave pamačius kažkas įvyksta.

Jaučiu kažkokią trauką

Noriu tave paliesti.

Tu moki sukelti mano visus jausmus.

Sukelti juos į vieną tašką.

...

Tavo šypsena mane žavi.

Balsas ramina.

Tu kalbi retai.

Bet kai pradedi kalbėt.

Aš tarsi sustingstu.

Vienu metu ramu.

Bet.

Tuo pačiu netveriu savo kailyje.

Galėčiau tavęs klausyt ir klausyt.

Nesvarbu ką man pasakotumei.

Aš klausyčiau.

Apie tave norėčiau sužinoti viską.

Žmogau..

Laimė*

Neturiu žodžių..

Širdis virpa.

Pastarosiomis dienomis būnų išsišiepus iki ausų.

Pagaliau esu laiminga.

Pagaliau. 

Seniai laukiau.

Ir galiausiai galiu pripažinti tai.

Pagaliau galiu atskleisti visą save.

Savo stilių.

Mintis.

...

Pagaliau gyvenu toje atmosferoje.

Toje, kurios man visada reikėjo.

Esu ten kur ir turiu būti.

Blogos mintys pasitraukė.

Išėjo.

Dar ilgai negrįš.

Neturiu žodžių..

Mintys*

Mano mintys..

Visos išsemtos.

Išsemtos lyg tuščias šulinys.

Galva tuščia.

Nežinau.

Žodžiai ateina.

Išeina.

Vėl tuščia.

...

Kaip ir sakiau.

Aš grįžau.

Ta išėjusi dalis manęs.

Ji vėl su manimi.

Tik ta raminanti muzika.

Klasika.

Ji pasiliko.

Džiaugiuosi, nes nenorėjau, kad ji išeitų.

Aš vėl aš.

Eilinį kart pasikeičiau.

Kažkiek.

Bet aš vistiek esu AŠ.

Kartu pasikeitė tik

Mano mintys..

Pradžia*

Nauja pradžia..

Nauji veidai.

Draugai.

Vieta.

Naujos galimybės.

Galimybės tobulėt.

Sužinot.

Išmokt.

...

Viskas čia ir dabar.

Vietoj.

Viskas duodama.

Reikia tik imti.

Naudotis.

Nauja pradžia..

Tolerancija*

Tolerancija..

Ne visi žino kas tai.

Nors galėtų.

Nuo vakar esu pikta.

Pykstu ant žmonių, kurie nemoka toleruot kitų.

Homoseksualai.

Tai jų pasirinkimas.

Jų gyvenimas.

Mums nereikia kištis.

Nereikia jų smerkti.

Reikia priimti žmogų tokį, koks jis yra.

Nereikia jo mušti.

Pravardžiuoti.

Stumdyti.

ŽUDYTI.

...

Reikia gerbti.

Nesikišti.

Gyventi.

Tolerancija..

Naktis*

Naktis..

Paslaptinga ir tamsi.

Ji kartais kalba.

Kalba su visais.

Dėje..

Ne visi ją girdi.

Tai talentas?

O gal..

Gal girdi tik norintys girdėti.

Norintys pažinti.

Išmokti.

Pajausti.

...

Po šiltos vasaros ateina šalta žiema.

Šaltis.

Tamsa.

Žiema.

Mintyse skamba Vivaldi - four seasons (Winter)

Visur gražu.

Balta.

Bet tuo pačiu ir tamsu.

Juoda.

Naktis..

Vėl*

Vėl..

Vėl dalis manęs kažkur išėjo.

Išėjo ir aš nebežinau kas dedasi aplink.

Nežinau ar man šiuo metu reikia draugų.

Nežinau su kuo turėčiau kalbėtis.

Nežinau kur aš ir kada grįšiu.

Ta dalis manęs išsinešė ir klausomą muziką.

Tikiuosi ji greit grįš..

Klausau klasikos.
Vivaldi.

Mozart.

Bach.

...

Ta muzika mane ramina.

Ji užpildo tą dalį, kurios laikinai nėra.

Bet ji sugrįš.

Visada taip.

Tada viskas kartosis

Vėl..