Giliai įkvėpiu ir iškvėpiu. Turiu tiek daug pasakyti, bet tai užtruks. Visus tuos jausmus turiu sutalpinti į žodžius, sakinius. Tai lyg visas neaiškias ir naujas natas paversti garsu, muzika. Jūs prašote beveik neįmanomo, bet tai naujas iššūkis man. Vėl turėsiu perlipti per save ir savo antrąjį ''aš''. Eilinį kart turėsiu susipykti su savo vidumi, bet viso to pabaigoje, aš sužydėsiu. Mano kūna apims jausmas, kurio nereikia sprausti į rėmus. Jį reikia pajusti pačiam..
Kartais klausiu savęs: ar nebūtų papraščiau, jei jausmus galėtume surūšiuoti ir sudėti į stalčius?
Bet tai užtruktų taip ilgai.. o ir stalčių neužtektų. Geriau jie tebūna išsimėtę ir be pavadinimų, kuriuos mes mėgstame dėti kiekvienam daiktui.
Tiek daug jausmų dar vis stovi užrakinti ir uždaryti už begalės durų. Su kiekviena diena atsiveria vis naujos durys ir galimybės. Su kiekvienu nauju jausmu kyla sumaištis ir nauji klausimai niekam.
Jausmai ir ir ir..
Šiandien per daug.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą