Sapalionės

Lapų šnabždėjimas -
sielų kalbėjimas.
Nutraukiu baisią tylą,
rankos staiga nusvyra..

Galbūt jau miriau.
Galbūt antrą kartą gimiau.

To visada norėjau.
Deja, šnabždėti nesugebėjau.
Imu ir nutraukiu tylą,
lūpos staiga pravyra.

Kaip buvo toliau,
iki šiol nesupratau...

Pakalnutės ir vėl vėl vėl.

Kai aš numirsiu,
imkit ir pamirškit.
Tik pakalnučių
nuo kapo nenurinkit.

Gal aš jau mirus,
bet vis dar čia.
O pakalnutės
dar žydi manyje.

Mylėjau ir mylėsiu.
Jus. Mus. Visus.
Žydėsiu pakalnutėm
visus visus metus.

Ačiū ačiū ačiū.
Dėkoju sau ir tau..

Jausmai ir ir ir..

Giliai įkvėpiu ir iškvėpiu. Turiu tiek daug pasakyti, bet tai užtruks. Visus tuos jausmus turiu sutalpinti į žodžius, sakinius. Tai lyg visas neaiškias ir naujas natas paversti garsu, muzika. Jūs prašote beveik neįmanomo, bet tai naujas iššūkis man. Vėl turėsiu perlipti per save ir savo antrąjį ''aš''. Eilinį kart turėsiu susipykti su savo vidumi, bet viso to pabaigoje, aš sužydėsiu. Mano kūna apims jausmas, kurio nereikia sprausti į rėmus. Jį reikia pajusti pačiam..

Kartais klausiu savęs: ar nebūtų papraščiau, jei jausmus galėtume surūšiuoti ir sudėti į stalčius?
Bet tai užtruktų taip ilgai.. o ir stalčių neužtektų. Geriau jie tebūna išsimėtę ir be pavadinimų, kuriuos mes mėgstame dėti kiekvienam daiktui.

Tiek daug jausmų dar vis stovi užrakinti ir uždaryti už begalės durų. Su kiekviena diena atsiveria vis naujos durys ir galimybės. Su kiekvienu nauju jausmu kyla sumaištis ir nauji klausimai niekam.

Jausmai ir ir ir..
Šiandien per daug.

Perskaitytos knygos*

Vis kartojau, kad skaitau skaitau skaitau skaitau skaitau.
Spalis praėjo ir aš pasidalinsiu su jumis ir savimi viskuo.

''... pažinti ką nors iki galo - reikštų pažinti patį save.,,
Viljamas Šekspyras. Hamletas.

''...nėra egoistiškesnio akto už žliumbimą kam nors mirus. Taip, chebra, tada gailimasi tik savęs!,,
Jurga Ivanauskaitė. Mėnulio vaikai.

,,Štai kokia mano paslaptis. Ji labai paprasta: matyti galima tik širdimi. Tai, kas svarbiausia, nematoma akimis. ''
Saint Exupéry, Antoine de. Mažasis princas.

"Aš nekenčiu"... Ji atsiduso -
Ir tuoj pridūrė: "Tik ne jūsų"."
Viljamas Šekspyras. Sonetai.
 

"Beatriče, jei mes, kaip tie eskimai, turėtume penkiolika būdų pasakyti "myliu tave", dėl tavęs pavartočiau juos visus"

Alessandro D'Avenia. Balta kaip pienas, raudona kaip kraujas.

''Ne, ji nebūtų mirusi, tačiau nebegyva.,,

''Tapyti, kol apsipilsi krauju arba krisi negyvas!,,

''Aš pašokau ant kojų, nustėrau - mano draugai buvo sužydę pakalnutėmis.,,

Jurga Ivanauskaitė. Pakalnučių metai.

''Niekur yra ne teritorija,
o skylė tarp dviejų žodžių...,,
Jurga Ivanauskaitė. Odė džiaugsmui.

''Tik -- be -- pročiams!,,
Hermann Hesse. Stepių vilkas.

Į šias knygas įdėjau dalį savęs.
Esu laiminga..

Lapkričio 1*

Tiek daug šviesų, bet man baisu
Tiek daug laiko, bet čia tylu.
Negaliu nekęsti, negaliu ir mėgti.
Darosi sunku, koktu, deja gyventi turiu.
...
Orlova diktuoja veiksmus.
Galvoju, bet negaliu.
Nedrįstu ir nenoriu.
Nei šiandien, nei vakar, nei rytoj.
...
Aš negaliu.
Niekada negalėsiu.
Nes visada mylėsiu.
Norėsiu.
Nebus taip, kad nenorėčiau.
Visada gyvensiu, kad ir kentėsiu.
Tiesiog šį vakarą sunku.
Rytoj bus džiugu ir ramu.