vėju pasakas tau seksiu vakaruos*
...
2013 m. lapkričio 14 d., ketvirtadienis
Pakalnutės ir vėl vėl vėl.
Kai aš numirsiu,
imkit ir pamirškit.
Tik pakalnučių
nuo kapo nenurinkit.
Gal aš jau mirus,
bet vis dar čia.
O pakalnutės
dar žydi manyje.
Mylėjau ir mylėsiu.
Jus. Mus. Visus.
Žydėsiu pakalnutėm
visus visus metus.
Ačiū ačiū ačiū.
Dėkoju sau ir tau..
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Naujesnis pranešimas
Senesnis pranešimas
Pradinis puslapis
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą