- Žinoma,- tarė lapė.- Tu man dar esi berniukas, panašus į šimtą tūkstančių
kitų berniukų. Ir tu man nereikalingas. Ir aš tau nereikalinga. Aš tau esu lapė,
panaši į šimtą tūkstančių lapių. Bet jei tu mane prisijaukinsi, mudu būsime
vienas kitam reikalingi. Tu man tada būsi vienintelis pasaulyje. Aš tau būsiu
vienintelė pasaulyje.
Štai kokia mano paslaptis. Ji labai paprasta: matyti galima tik širdimi. Tai, kas svarbiausia, nematoma akimis.
Jeigu suaugusiems sakote: "Mačiau gražų rausvų plytų namą su snapučiais palangėse ir balandžiais ant stogo...",- jie neįstengia įsivaizduoti to namo. Jiems reikia sakyti šitaip: "Mačiau namą, kuris kainuoja šimtą tūkstančių frankų." Tada jie sušuks: "Koks gražus namas!"
Saint Exupéry, Antoine de. Mažasis princas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą