Aš ir tu.

Mes visi iš ten kažkada bėgome.
Supomės begalybės supynėse.
Pynėme ilgas laiko kasas.
Stovėjome vietoje ir tikėjome.
...
Aš kalbėjau tau poezija.
Tu piešei man savo viziją.
Norėjau čiupti tavo ranką ir bėgti iš ten.
Bėgti į laukus ir pievas.
Norėjau, kad sužydėtume pakalnutėmis ir mirtume.
Aš ir tu.
...
Bėgome pakalnučių pievomis.
Geltonos peteliškės virš mūsų suko ratus.
Kritome į pievą ir stebėjome spalvas.
Aš taip norėjau.
Taip svajojau sužydėti ir mirti.
Ne bet kur, bet čia ir su tavimi.
Aš ir tu.
...
Žmonės kalbėtų apie Mus.
Du bepročius, kurie mirė sužydėję pakalnutėmis.
Mūsų kūnai būtų įaugę į pievą.
O peteliškės suktų ratus.
...
Aš ir tu...