Aš ir tu.

Mes visi iš ten kažkada bėgome.
Supomės begalybės supynėse.
Pynėme ilgas laiko kasas.
Stovėjome vietoje ir tikėjome.
...
Aš kalbėjau tau poezija.
Tu piešei man savo viziją.
Norėjau čiupti tavo ranką ir bėgti iš ten.
Bėgti į laukus ir pievas.
Norėjau, kad sužydėtume pakalnutėmis ir mirtume.
Aš ir tu.
...
Bėgome pakalnučių pievomis.
Geltonos peteliškės virš mūsų suko ratus.
Kritome į pievą ir stebėjome spalvas.
Aš taip norėjau.
Taip svajojau sužydėti ir mirti.
Ne bet kur, bet čia ir su tavimi.
Aš ir tu.
...
Žmonės kalbėtų apie Mus.
Du bepročius, kurie mirė sužydėję pakalnutėmis.
Mūsų kūnai būtų įaugę į pievą.
O peteliškės suktų ratus.
...
Aš ir tu...

Mažasis princas*

- Žinoma,- tarė lapė.- Tu man dar esi berniukas, panašus į šimtą tūkstančių 

kitų berniukų. Ir tu man nereikalingas. Ir aš tau nereikalinga. Aš tau esu lapė, 

panaši į šimtą tūkstančių lapių. Bet jei tu mane prisijaukinsi, mudu būsime 

vienas kitam reikalingi. Tu man tada būsi vienintelis pasaulyje. Aš tau būsiu 

vienintelė pasaulyje.

Štai kokia mano paslaptis. Ji labai paprasta: matyti galima tik širdimi. Tai, kas svarbiausia, nematoma akimis. 

Jeigu suaugusiems sakote: "Mačiau gražų rausvų plytų namą su snapučiais palangėse ir balandžiais ant stogo...",- jie neįstengia įsivaizduoti to namo. Jiems reikia sakyti šitaip: "Mačiau namą, kuris kainuoja šimtą tūkstančių frankų." Tada jie sušuks: "Koks gražus namas!"

Saint Exupéry, Antoine de. Mažasis princas.

Akys.Akys.Akys.

Tavo akyse aš paskęsti galėčiau.
Iš jų arbatą gerti norėčiau.
...
Tavo akyse aš liūdesį skandinčiau.
Ir rūke dainų žodžius talpinčiau.

...
Tavo akyse aš ramumą atrast galėčiau.
Tuopų viršūnėse paukščiu pavirst norėčiau.
...
Akys. Akys. Akys.
Tavosios akys.
Gražu.
Graudu.
Vienu metu.

Aguona*

Tarp traukinių bėgių aguona žydėsiu.
- A.Orlova.

Knygos. Knygos. Knygos.

Raidė po raidės.

Pildomas sąrašas.
Sąrašas knygų, kurias privalau perskaityti.
Raidė po raidės.
Ir žodis 'privalau' nė kiek neįpareigoja.
Kodėl.
Knygas aš dievinu.
Atlošiu galvą ir jaučiuosi lyg mėnuly.
O tada žmonės klausia kaip ir kodėl?
Tu pasikeitei.
Knygos. Knygos. Knygos.
Graužiu save, kad dar tiek daug neperskaičiau.
Bet aš perskaitysiu.
Visą tūkstantį.

Nesvarbu kiek tai truks.
Maitinsiuos kiekvienu žodžiu, sakiniu, lapu.
Raidė po raidės.
Aš laiminga.

Nejaugi aš išprotėjau.

Žinai... Tai lyg beprotybės karuselė proto ribose.

Tu rašai, o aplinkiniai bando tam sutrugdyti.

Jie kiša tau į galvą lėkštą muziką, kuri dar ilgai skambės tavo galvoje. Sunku.
Kam kalbėti, jei nusikalbi.
Nereikia.
Geriau patylėti. 

Ir ta muzika...
Man reikia išsivemti.
Leiskite. Prašau.
Jūs man neleidžiate. 

Kodėl. Kodėl. Kodėl.
Nenurodinėkite man kaip gyventi.
Aš negaliu būti kaip jūs.
Aš 'kitokia' ir neaiškinkite, kad nesuprantate žodžio 'kitoks'.

Nes aš suprantu, jūs taip pat.

Viskas. Eikite lauk.
Tuoj drėbsiu savo mėšlą jums į veidą.
Veidą, kuris man jau įkyrėjo.
Ir vėl. Jūs pradėsite išsigalvoti nebūtus dalykus.
Tai ne apie jus. Tai apie kitus.
Užtenka. Nebesigilinkite. Prašau.
Tai lyg beprotybės karuselė ir jau nebe proto ribose.

Bevardžio rūmai ten kažkur.

Miško glūdumoj,
Aš drūgeliu dainuoju.
Skauda.
Spaudžia.
Stumia.
Rankos iš bevardžio rūmų.
...
Noris vemti, rėkti, verkti.
Laikas tiksi, nepabėgsiu.
Skauda.
Spaudžia.
Stumia.
Rankos iš bevardžio rūmų.
...
Gelbėkit mane, padėkit.
Tuoj krauju dainuot pradėsit.

Muzika turi spalvą*

Muzika turi spalvą.
Ji visokia.
Kokios tik nori.
Pas mane jos pilni stalčiai.
Žalios.

Baltos.
Imk ir valgyk.

Grūsk į kišenes. 

Daryk ką nori.

 

Mano pirštų galiukai*

 

 

Įtempi mano gyvenimo stygas.
Aš jomis vaikštau.
Pirštų galiukais.
...
Vienas.
Du.
Trys.
Mano pirštai nuslysta.
...
Įtempi mano gyvenimo stygas.
Aš einu toliau.
Vėl pirštų galiukais.
...
Vienas.
Du.
Trys.
Kraujas srūva.
Mano pirštų galiukais.

Niekas*

Niekas negali būti kažkuo.
Nes tai nebebus niekas.

Iš serijos: aš esu kitokia*

Taip taip.
Ir vėl

Mano rudeniniai lapai mėlyni.
Ir taip.
Jie nėra žali.
Geltoni.
Raudoni.
Jie mėlyni.

Visai kaip mano kraujas.
Nes tiesiog.
Tai man sako vidus.
Ne akys.

Nupirkite man tylą*

Tyla..
Tyla garse.
O gal.
Gal garsas tyloje.
Tiesiog tyla.
...
Taip norisi nusipirkti tą tylą.
Taip norisi ją pagarsinti.
Pagarsinti kiek eina.
Nieko negirdėti.
Nes ausyse vyrautų tyla.
Tyla garse.
O gal.
Gal garsas tyloje.
Tyla..

Kodėl atrodo tau kažkas kitaip?

Atrodo? Ne, aš nežinau ,,atrodo":
Yra taip! Ir ne vien tamsus apsiaustas,
Ne iškilmingas apdaro juodumas,
Ne atdūsiai krūtinės prislėgtos,
Ne akyse plačiai ištvinus upė,
Ne sielvartingai iškraipytas veidas
Ar kitos skausmo formos - ne, ne jos
Mane parodo. Tai tiktai ,,atrodo'';
Tiek galima ir suvaidint. Bet tai,
Ką aš jaučiu, yra many - tikrai,
O visa kita - gedulingi apdarai.

Nes taip sunku buvo laukti.
Matyti šią knygą ant stalo.
Jos neliesti.
Aš negalėjau palaukti.
Tad mano rankos užimtos.

Verčiu aš puslapius gelsvus.
Užuodžiu skanų knygų kvapą.

Tiesiog nuostabu.

Ačiū*

Aš pasidalinsiu tuo su jumis.
Nes jūs esate.
Tiesiog jūs. 

Jūs skaitote.
Jums esu dėkinga.

...
Dar trūksta.
Bet tiesiog.
Nereikia.

'Lauryna'

Taip ir ne kitaip*

 

Negyvenkime klausimais 'kas jei?'
Tiesiog gyvenkime.
Tiesiog būkime.
Tiesiog matykime.
Tiesiog girdėkime.

Rytoj aš sėdėsiu su Čiurlioniu.*

 

Žmogui vienui vienam būna tvanku, ankšta ir tamsu. Žmogaus siela neturi sparnų primygti nuosavam „aš”. Sunku jai tada, bet kuo plačiau sparnus išskės, kuo didesnį ratą apsuks, tuo bus lengviau, tuo laimingesnis bus žmogus. M.K.Čiurlionis
...
Rytoj aš sėdėsiu su Čiurlioniu.
Mes gersime arbatą.
Kalbėsime apie sparnus.
Didelius ir mažus dalykus.

Laukiame atostogų su Hamletu*

Atostogos jau taip greit..
Mano namai pakvips arbata su citrina.
Hamletu ir kitomis knygomis.
Nudrožtais pieštukais.
Filmais, kuriuos trokštu pamatyti.
Gera muzika.
Pokalbiais su savo vidumi.
Ranka rašytais laiškais.
Galiausiai rudeniu, kuris atėjo taip netikėtai.
Atostogos jau taip greit..

Kitokia aš*

Visada žinojau, kad esu kitokia..
Mano dangus žalias.
Jūsų mėlynas.
Neklauskite kodėl.
Taip tiesiog yra.

Apgailėtini žmonės*

Kalbi apie sąžiningumą.
Tuo pačiu mokai meluoti.
Apsispręsk.

Viskas*

Atsibodo..
Atsibodau sau.
17 įrašų.
Visi vienodi.
Tai nėra taisyklės.
Tiesiog.
Tokios mano mintys.
Banalios.
Visos vienodos.
Neturinčios prasmės.
Tuščios.
...
Reikia pailsėti.
Pasisemti naujų minčių.
Bet taip neina.
Kitokių minčių nenusipirksi.
Ir niekur nerasi.
...
Reiktų liautis.
Viską užbaigti.
Bet kažkas viduj neleidžia.
Pasiliksiu tai sau.
Kovoti su savo vidumi sunku.
Tai vargina.
Palieku viską.
Taip, kaip yra.
Kolkas.
Atsibodo..

Galbūt*

Vienatvė..
Galbūt jau supratau.
Pirmadienis.
Antradienis.
Aš vieniša.
...
Mane supa begalė žmonių.
Dėje.
Širdy tuštuma.
Kažko trūksta.
Esu neužbaigta.
...
To žmogaus.
To, kurio man reikia.
Jo nėra.
...
Nežinau dar kas jis.
Kur jis.
Vaikinas
Mergina.
Žinau, kad reikia.
Trūksta.
Tiesiog.
Vienatvė..

Ar pameni*

Ar pameni..
Ar pameni tu mus.
Mažus.
Kvailus vaikus.
...
Ar pameni visus kvapus.
Visus saldžius.
Dar vaikiškus.
Šiltus.
...
Ar pameni..
Ar pameni žodžius.
Visus mano tartus.
Šauktus.
...
Ar pameni tu mus.
Mažus.
Mylinčius vaikus
Ar pameni..

Nes neklausk*

Nes..
Nes tu manęs vėl klausi.
Nes aš tau vėl atsakau.
Nes atsakau neatsakydama.
Nes kodėl aš turiu būti kažkuo kitu.
Nes kodėl viskas turi būti taip.
Nes kodėl negaliu būti savimi.
Nes kodėl manęs nepripažįsti.
Nes kodėl dalykai negali būti dalykais.
Nes kodėl aš negaliu būti aš.
Nes kodėl tu taip.
...
Nedaryk taip.
Neklausk manęs.
Nes..

Klausimai*

Klausimai..
Kokie jie pas mane.
Kodėl jie tokie.
Ar aš žinau atsakymus.
Galbūt per daug gilinuosi.
Gal geriausia nebūti iš vis niekada.
...
Kodėl tylos garsas toks gražus.
Kodėl vaikystės stogai gražiausi.
Kodėl vaikystė baigiasi.
Kodėl lietaus kambarys
Kodėl turi lyti.
Kodėl turi degti.
Kodėl turi verkti.
Kodėl aš esu.
Kodėl tu gyveni.
Kodėl.
Klausimai..