gyvenome laimingi.
Norvegijos miškuos.
mėnulis kviesdavo mus šokti.
žvakes degiodavom kalnuos.
atrodė viskas taip laimingai.
bet nemylėjo niekas..
mergaitės vienišos.
kaštoniniai plaukai jos buvo.
o akys tos. lyg jūra mėlyna.
/////////////////////////////////////////////
įšėjom kalnuose paskęsti.
mergaitė liko tarp pušų ir eglių.
/////////////////////////////////////////////
stovėt vienui viena.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą