Mes kalbėjome iki paryčių.. Stebėjau kaip tavo kojų pirštai lingavo pagal "Bitlų" muziką. Vyno butelis tuštėjo, o žodžiai vis nesibaigė.
Rytiniai saulės spinduliai šoko šviesiomis mūsų mažo buto sienomis. Nenorėjau, kad viskas taip ir pasibaigtų. Mano akis užplūdo ašaros ir aš verkiau, verkiau, verkiau. Tu man prižadėjai, kad visada būsi šalia ir aš tuo tikėjau.
Vėliau mes dar ilgai vakarais gerdavome vyną ir klausydavome "Bitlų", o ryte, kai sienomis šokdavo spinduliai, mes gerdavome kakavą.
Žinai, aš tave mylėjau..
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą